Sveiki!

Tai Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokinių, besidominčių chemijos dalyku, svetainė

Pamokos chemijos laboratorijoje

Vilniaus universiteto chemijos ir geomokslų fakulteto jaunųjų chemikų laboratorijos atveria duris moksleiviams ir suteikia galimybę atlikti praktikos darbus. 2023 m. sausio 24 d. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos devintokai lankėsi neorganinės chemijos laboratorijoje ir atliko įspūdingą praktikos darbą "Auksinis lietutis". Praktikos darbo metu išmoko pagaminti druskos kristalus, susipažino su druskų gryninimo metodais, skaičiavo išeigą. 

Įgyvendinami projektą „Esame atsakingi už švarią gamtą“  2019 m. gruodžio 3 d. 8 klasių mokiniai dalyvavo pamokoje Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje chemijos laboratorijoje. Pamokos metu mokiniai atliko vandens ir mišinių tyrimą. 

Laboratorinis darbas "Auksinis lietus"

Balandžio 13 d., 8a, 8b ir 8f klasės mokiniai, kartu su chemijos mokytoja I. Babinska, važiavo į Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto laboratoriją, kur atliko cheminį eksperimentą „Auksinis lietus“, sintetino medžiagas ir tobulino cheminių formulių žinias. Ekskursija buvo labai naudinga, išmokė daug naujų dalykų ir parodė, kad chemijos mokslas yra tikrai įdomus ir stebinantis.

2018-04-13

 

Edukacinis užsiėmimas „ Tyrėjų naktis“ biotechnologijų laboratorijose

Rugsėjo 29 d. IIIG-IVG klasių mokiniai lankėsi didžiausioje Lietuvoje biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Įmonės kuriami produktai naudojami kaip priemonės atliekant pažangius tyrimus: pradedant mokslo darbais ir baigiant inovatyviais medicinos testais. Mokiniams buvo suteikta išskirtinė galimybė aplankyti šiuolaikines laboratorijas ir atlikti net keturis skirtingus laboratorinius darbus. Dėkojame jauniems mokslininkams už puikiai organizuotą užsiėmimą bei  „Tyrėjų nakties“ organizatoriams už idėją atverti mokslinių laboratorijų duris mokiniams. 

2017-10-02

PERIODINĘ LENTELĘ PAPILDĖ KETURI NAUJI CHEMINIAI ELEMENTAI

Po Japonijos, Rusijos ir JAV mokslininkų atradimų cheminių elementų periodinę lentelę papildė keturi nauji elementai, o vienas iš jų, nihonis, yra pirmasis, atrastas japonų mokslininkų.

Japonijos mokslininkai, atradę labai radioaktyvų elementą, kuris pasižymi itin trumpa pusėjimo trukme, o atomo numeris – 113, išrinko jam nihonio (nihonium, Nh) pavadinimą. „Nihon“ yra vienas iš Japonijos pavadinimų japonų kalba, pažodžiui reiškiantis „tekančios saulės šalis“.

„Elementas, pirmą kartą pavadintas japonų ir Azijoje, užims vietą periodinėje lentelėje – tai intelektinis žmonijos turtas“, – pranešime sakė Kosuke Morita, vadovavęs elementą sukūrusiai komandai.

Periodinėje elementų lentelėje, su kuria per chemijos pamokas supažindinami moksleiviai visame pasaulyje, cheminiai elementai išdėstyti pagal jų atominius numerius.

Kai kurių elementų, tokių kaip vandenilis, anglis ar magnis, yra randama gamtoje, o kiti, tarp jų – nihonis, sukuriami laboratorijose.

Visi po 104-ojo sekantys elementai yra sukuriami atliekant laboratorinius eksperimentus, o ne išgaunami gamtoje.

Trečiadienį paskelbtame Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) pranešime sakoma, kad, remiantis tradicija, naujai atrastiems elementams gali būti suteikiami pavadinimai, susiję su vietovėmis, geografiniais regionais arba kokiu nors mokslininku.

Maskvoje ištirtas moskovis. Rusijos ir JAV mokslininkai 115-ąjį elementą pavadino moskoviu (moscovium, Mc) pagal Rusijos sostinės Maskvos, kurioje buvo atlikta nemažai svarbių tyrimų, pavadinimą.

Dėl panašių priežasčių 117-ajį elementą nuspręsta pavadinti tenesinu ( tennessine, Ts), JAV Tenesio valstijos garbei.

Trečiasis jų atrastas elementas, 118-asis lentelėje, buvo pavadintas oganesonu (oganesson, Og). Jo pavadinimas susijęs su Rusijos fiziku Jurijumi Oganesianu už jo „novatorišką indėlį“ į elementų tyrinėjimą.

Šiaurės Karolinoje įsikūrusi IUPAC rekomendavo priimti šiuos pavadinimus po penkis mėnesius trukusio vertinimo laikotarpio.

„Naujųjų elementų pavadinimai atspindi mūsų dabartinių laikų realijas“, – IUPAC tinklapyje rašė jos prezidentė Natalija Tarasova. Ji pabrėžė „mokslo universalumą“ ir J. Oganesiano „svarbų vaidmenį“.

Pridėjus naujausius atradimus periodinė elementų lentelė dabar užima pilnas septynias eiles.

Dėl jų atradimų svarbos keturis naujus elementus atradę mokslininkai buvo stiprūs kandidatai gauti šių metų Nobelio chemijos premiją.

Japonija turi tvirtas mokslo tyrimų tradicijas, o jos piliečiai yra laimėję apie 20 Nobelio premijų fizikos, medicinos ir chemijos srityse.

 

Tarp jų yra ir šių metų Nobelio medicinos premijos laureatas Yoshinori Ohsumi (Jošinoris Ohsumis).

Straipsnio nuoroda http://www.diena.lt/naujienos/ivairenybes/mokslas

Netradicinės pamokos "Biocentras" laboratorijose

Mažojo chemiko stebuklai

2016 m. balandžio 21 d. pradinių klasių mokiniai buvo pakviesti į chemijos kabinetą, kur vyko jiems organizuotas renginys "Mažojo chemiko stebuklai". Chemijos mokytoja ekspertė Irena Babinska papasakojo pradinių klasių mokiniams kur mūsų kasdienėje aplinkoje susitinkame su chemija. Pademonstravo įdomiuosius chemijos bandymus. Mokiniai patys galėjo atlikti nesudėtingus eksperimentus.

Netradicnė pamoka- praktikumas Vilniaus kolegijoje "Chemija-tai viskas, kas mus supa"

 

2016-04-21 d. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos IIG ir IIIG klasių mokiniai dalyvavo pamokoje- praktikume Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete. Mokiniai susipažino su studijų Vilniaus kolegijoje galimybėmis ir atliko eksperimentinius praktikos darbus "Organinių junginių išskyrimas ir gryninimas". Mokiniai pamatė, kaip gaminamas medetkų ekstraktas Sokleto aparatu, savarankiškai ekstrahavo chlorofilą iš dilgėlių lapų, išskyrė kofeiną iš arbatžolių bei karotiną iš morkų. Susipažino su medžiagų gryninimo metodais : silikagelio  ir aliuminio oksido chromatografija. Dėkojame  chemijos katedros vedėjai Irenai Čerčikienei bei lektorėms Dalei Židonytei ir Jolantai Jurkevičiutei. 

„Tyrėjų naktis“ Pagirių gimnazijoje

2014 m. rugsėjo 26 d. visos Europos sąjungos valstybės  šventė „Tyrėjų naktį“. „Tyrėjų naktis“ – simbolinis pavadinimas. Tai  išskirtinis renginys, kai daugelis Europos mokslo ir tyrimų laboratorijų atveria duris,  pabendrauti su visuomene išeina mokslininkai bei tyrėjai, kurie paprastai dirba uždarose laboratorijose ir mokslo centruose. Pagrindinis organizuojamų veiklų tikslas – populiarinti mokslinę veiklą, atskleisti tyrėjų darbo žavesį ir prasmę, panaikinti ribas tarp visuomenės ir mokslininkų.

Lietuvoje „Tyrėjų naktis“ kasmet kviečia susipažinti su įtraukiančiais ir intriguojančiais moksliniais tyrimais, inovacijomis bei išradimais. Šiais metais įvyko daugiau nei 250 nemokamų renginių,  kurie leido pažinti labai skirtingas ir įvairias mokslo sritis, žavėjo smagiais eksperimentais, pakvietė į paskaitas, diskusijas, ekskursijas.

            „Tyrėjų nakties“ renginiai taip pat vyko mokyklose ir gimnazijose. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje „Tyrėjo naktis“ prasidėjo jau nuo ryto. Chemijos mokytoja metodininkė Irena Babinska organizavo IGa ir IIGb klasių protų mūšį. Protmūšio užduotis parengė Tyrėjų nakties komanda. Klausimai parengti taip, kad atsakymą galima buvo išmąstyti. Atsakinėdami  į klausimus mokiniai buvo labai išradingi ir kūrybingi.

IGf klasės mokiniams buvo pristatytas chemijos projektas „Šokolado cheminės sudėties ir poveikio žmogaus sveikatai tyrimas“, kurį vykdė IIGf ir IIIGf klasių mokiniai gegužės mėn. Mokiniai palygino įvairių šokolado rūšių cheminę sudėtį, nustatė įvairių šokolado rūšių lydymosi temperatūras, eksperimentiškai nustatė šokolade angliavandenius bei pasidomėjo, koks yra šokolado poveikis sveikatai. Pristatyto projekto rezultatai  paskatino mokinius toliau domėtis tyrimais ir tęsti projektą. Šiais metais mokiniai planuoja ištirti traškučių sudėtį.

Eksperimentai yra geriausias būdas sudominti vaikus mokslu. Aštuntokams buvo rodomi įdomus chemijos eksperimentai. Chemijos mokytojai į pagalbą atėjusios IIGb klasės mokinės Erika ir Kristina pademonstravo, kaip gauti, surinkti ir atpažinti deguonies dujas. Papasakojo apie deguonies dujų savybes. Įspūdį mokiniams paliko mokytojos rodomi skysčiai cilindruose, kurie stebuklingai keitė spalvas bei keistas metalas natris, kuris plaukiojant vandens paviršiumi išnykdavo. Pabaigoje aštuntokus sužavėjo „vulkano“ išsiveržimas.

IIG klasių mokiniai Erika, Gerda, Greta ir Ričiard turėjo išskirtinę galimybę atlikti  individualius laboratorinius darbus VU chemijos fakulteto laboratorijose. Apie savo apsilankymą VU mokiniai pasakojo taip: „VU chemijos fakulteto laboratorijose atlikome įvairius laboratorinius darbus. Pirmas darbas „Etino gavimas ir savybės“ buvo nelengvas, tad reikėjo laborantų pagalbos. Jie noriai mums padėjo ir paaiškino, ko mes nesupratome. Visi bandymai buvo vienas už kitą įdomesni. Džiaugiamės, kad  „Tyrėjų naktis“ leido mums, mokiniams, besidominantiems chemija, įgyti praktikos.“ (Greta ir Gerda IIGa kl.)

Mokyklose organizuojami „Tyrėjų nakties“ renginiai – puiki profesinio orientavimo priemonė. IIIG klasių mokiniai po pamokų dalyvavo specialioje „tyrėjų nakties“ programoje biotechnologijos įmonėje Thermo Fisher. Thermo Fisher - tai yra didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Programos metu mokiniai turėjo galimybę dirbti Thermo Fisher laboratorijose, galėjo savarankiškai išgryninti DNR, padauginti bei atlikti DNR elektroforezę. Ekskursijos metu mokiniai susipažino su naujausiais biotechnologijos pasiekimais. Įmonės darbuotojai  plačiau papasakojo apie savo darbą apie biotechnologijų produktų kūrimą, kurie parduodami farmacijos įmonėms, ligoninėms ir klinikų diagnostinėms laboratorijoms bei  mokslo institutams visame pasaulyje. Mokiniams apsilankymas Thermo Fisher paliko daug įspūdžių: „Buvo labai įdomu ir smagu daryti laboratorinius darbus, sužinojome naujų dalykų. Susipažinome su įmonės darbuotojais, kurie buvo labai draugiški, noriai atsakinėjo į mūsų klausimus. Gerai praleidome penktadienio vakarą ir nesigailime, kad ten nuvažiavome.“( Laura ir Augustė, IIGa kl.)

Kas nutiktų vienu metu sulietus visus Mendelejevo lentelės elementus?

Jei po vieną visų cheminių periodinės lentelės elementų atomą sudėtumėte į vieną dėžutę, jie į kokią nors supermolekulę, kurią sudarytų visų elementų atomai, nesusijungtų, – aiškina Niujorko universiteto teorinės chemijos profesorius Markas Takermanas (Mark Tuckerman). – Atomai turi branduolius, susidedančius iš neutronų ir protonų, o aplink branduolį zuja elektronai. Molekulės susidaro, kai atomuose persidengia elektronų orbitos ir efektyviai išlaiko susijungusius atomus. Ką gautumėte, sumaišę visus Mendelejevo lentelės elementų atomus? Priklausomai kokie elementai toje maišalynėje atsidurtų greta.

Daugiau skaitykite čia